early adolescence

paauglystė statusas T sritis švietimas apibrėžtis 11–15 m. amžiaus tarpsnis, pasižymintis sudėtingais fizinio ir psichinio vystymosi prieštaravimais. Jis sutampa su ikipubertetine ir pubertetine lytinio brendimo faze. Staigiai didėja ūgis ir svoris, greitai auga galūnių kaulai. Raumenys vystosi lėčiau negu kaulai, todėl pablogėja judesių koordinacija. Panašūs prieštaravimai atsiranda tarp kraujagyslių ilgėjimo ir širdies raumens augimo. Širdis nepajėgia pakankamai aprūpinti krauju smegenų, todėl paaugliai greitai pavargsta, susilpnėja dėmesys ir jie pradeda blogiau mokytis. Paauglystėje atsiranda suaugusio žmogaus savimonė, ima formuotis nauji santykiai su aplinka, noras, kad suaugusieji laikytų paauglį ne vaiku, elgtųsi su juo kaip su suaugusiu. Jeigu lygiateisių santykių su suaugusiaisiais nėra, paauglys dažnai net ir neleistinomis priemonėmis demonstruoja asmeninį suaugusio žmogaus statusą: ima niekinti suaugusiuosius, vengti jų draugystės, artumo. Jo draugai – bendraamžiai. Domimasi priešinga lytimi, taip pat ir savo, kyla noras seksualiai pasitenkinti. Draugystė suprantama kaip ištikimybė, paslapčių saugojimas. Ryškus maksimalizmas. Įvairių dalykų mokymasis diferencijuoja interesus. Domimasi žymiais žmonėmis, reikšmingais įvykiais, nuotykiais. Mokyklos interesą keičia gyvenimo, praktinės veiklos interesai. Atitinkamos socialinės sąlygos lemia poreikį greičiau įgyti specialybę ir savarankiškai gyventi. Daugeliui paauglių iškyla būtinumas rinktis profesiją. Tačiau jie dar nėra pakankamai savarankiški, nes menka jų gyvenimo patirtis, apie save daugiausia sprendžia pagal kitų nuomonę. Suaugusieji būtinai turi paaugliams padėti priimti sprendimus. atitikmenys: angl. early adolescence vok. Jugendliche rus. отрочество; подростковый возраст ryšiai: dar žiūrėk – pubertetas